širdapykis

širdãpykis sm. (1) 1. Š, NdŽ pykinimas, šleikštulys: Saulė[je] ilgai pagulėjus, mun širdãpykis kilsta Šv. Gerai, ka turiam mėtų lašų: visi širdãpykiai pagyna Plt. 2. piktumas, pyktis: Užeidavo toks širdapykis, kad jo neįprašydavo pati nei valgyti, nei miegoti P.Cvir.